- nenuomonė
- nenúomonė sf. (1); SE92, nenū́monė (ž.) (1) neišmanymas, nenuovoka: Sunku suprasti, kas tam kaltas, ar tai neįstanga, ar tai nenuomonė, ar kas kitas A1884,94. Rodos kaltu par savo nenūmonę, nekaip par savo nedorybę S.Dauk. Kas tatai y[ra] vaiko nenū́monė laižyti kirvį speigotie – ir prišalo liežuvis Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.